2017 m. liepa. Apie ekspozicijos turinį, pritaikytą kurtiesiems, pasakojo Kauno IX forto muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Marius Pečiulis. Kalbino Rūta Stepanovaitė. Pokalbį transkribavo Julija Šilytė
Po stažuočių užsienyje – mintis apie kitokį muziejų Lietuvoje
IX forte dirbu jau trečius metus – mano kuruojama sritis yra ekspozicinė veikla. Pradėjęs dirbti IX forto muziejuje, norėjau sukurti kitokią ekspoziciją nei yra įprasta. Vykau į stažuotes Izraelyje, Jad Vašemo Holokausto tyrimų institute.Ten pamačiau, jog esama kitokių muziejaus ekspozicijų interpretavimo būdų – supratau, kad reikia padaryti kažką kitaip nei buvo iki šiol daroma. Žinoma, svarbu atsižvelgti į muziejų lankytojus, jų poreikius, ypač siekiant įtraukti ir kitokias tikslines grupes nei tos, kurių atstovai įprastai lankosi muziejuje. Tačiau, norint pritraukti žmogų, reikia jį kokiu nors būdu sudominti. Kaip lankytoją galima sudominti istoriniu laikotarpiu, jei jis apie šį neturi jokių žinių? Gimė mintis, kad į pažinimo procesą reikia įtraukti skirtingus žmogaus pojūčius: ne tik regą, bet ir klausą. Tačiau tokiu atveju susiduriame su kita problema: yra lankytojų, kurie minėtų pojūčių patirti negali – jie nemato arba negirdi. Tad kilo klausimas: kaip juos įtraukti į pažinimo procesą?
Pažintis su specialistais atvedė į trimatį gestų kalbos pasaulį
Ruošdamas paraišką Lietuvos kultūros tarybai, nusprendžiau, jog reikia būsimą ekspoziciją pritaikyti ir žmonėms, kurie turi klausos sutrikimų. Susisiekiau su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru, jo atstovai iškart pasiūlė bendradarbiauti įgyvendinant projektą, jie taip pat buvo suinteresuoti padėti rengti ekspozicijas, kiek įmanoma daugiau erdvių atverti žmonėms, turintiems klausos negalią. Susipažinome su direktorės pavaduotoju Arūnu Bražinsku, jis pristatė gestų kalbos ypatumus, apie kuriuos žinių iki tol neturėjau. Pažinties pradžioje būsimos ekspozicijos turinį jau buvome sukūrę, tuomet supratau, kaip yra nelengva tai, ką mes su komanda jau esame paruošę, pristatyti kurtiesiems. Pasirodė, jog gestų kalba yra tarsi trimačio vaizdo piešimas – Arūnui visą jau paruoštą turinį reikėjo išversti. Mačiau, kaip sudėtinga yra paruošti vertimus, kiek laiko tai užtrunka. Bendradarbiavome ir su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto specialistais – ten filmavome, montavome vaizdo medžiagą, ruošėme titrus. Ši patirtis leido suprasti, jog, norint pritaikyti turinį asmenims, turintiems klausos sutrikimų, pirmiausia reikalingas nuodugnesnis tyrimas, svarbu išsiaiškinti tikruosius poreikius, specifiką, ir tik tada pradėti kurti. Tokiu būdu bus lengviau bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams, o ir ekspozicijų turinys bus išsamesnis.
Bandomoji išmaniosios programėlės versija – ir lankytojams su klausos negalia
2017 metų balandžio mėnesį pristatėme pirmąją IX forto muziejaus ekspoziciją, pritaikytą lankytojams, turintiems klausos negalią. Turiu pabrėžti, jog ekspozicija yra nuolat tobulinama, pildoma. Ekspozicijos turinį pristatyti padeda išmanioji programėlė, kuri yra įdiegta muziejuje esančioje planšetėje. Siekiame, jog ateityje ši programėlė veiktų kiekviename asmeniniame lankytojo išmaniajame įrenginyje, kad vartotojas, atvykęs į muziejų, galėtų įdiegti programėlę į savo įrenginį ir peržiūrėti visą virtualų turinį. Bendradarbiaujame su Vytauto Didžiojo universitetu – dėka specialistų pagalbos, programėlės kūrimo darbų kaina yra kiek mažesnė, nes technologijos vystymas yra itin brangus procesas. Vis tik, darbus dažniausiai atlieka studentai, tad jų eiga priklauso nuo įvairių veiksnių – specialistų kompetencijos, akademinių vasaros atostogų ir kitų dalykų. Na, ir, žinoma, sukūrus technologiją, pradėjus ją naudoti, atsiranda trūkumų, juos reikia taisyti. Tad šiuo metu IX forto muziejuje veikianti programėlė yra bandomoji. Turime ateities viziją: kad visos muziejaus ekspozicijos būtų pritaikytos žmonėms su kuo įvairesniais poreikiais. Pirmiausia pradedame nuo klausos negalią turinčių lankytojų, kadangi konstruktyviai bendradarbiaujame su Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centru.
XX a. I p. žydų išgyvenimai atsiskleidžia trijuose ekspozicijos segmentuose
Kol kas muziejuje esančios programėlės pernelyg neviešiname, kadangi, kaip minėjau, esame pirmajame ekspozicijos pritaikymo kurtiesiems etape, tai yra tik vienas iš didesnės programos, kuria galėtų naudotis visi muziejaus lankytojai, segmentų. Kol kas atvykusiems į muziejų pateikiame informacinę lentelę, kurioje nurodyta, jog asmuo, pasinaudodamas QR kodu, gali atsisiųsti programėlę ir, vadovaudamasis joje pateikiamomis instrukcijomis, apžiūrėti ekspoziciją, skirtą užsienio žydams, nužudytiems Kauno IX forte. Ekspozicija įrengta autentiškoje kalinių kameroje ir yra išskaidyta į tris skirtingus segmentus. Pirmoji erdvė yra istorinė, joje siekiame informuoti lankytojus, kaip kito antisemitizmo politika sulig nacių atėjimu į valdžią Vokietijoje 1933-aisiais metais – tam pasitelkiame vaizdinę medžiagą. Toliau pereiname į 1938-uosius metus, kada buvo organizuojama masinė akcija, pavadinta Krištolo naktimi, jos metu buvo daužomos žydams priklausančių parduotuvių vitrinos. Taip pamažu ekspozicijoje pereinama prie fizinio susidorojimo su žydų tautybės asmenimis istorijos. Galiausiai patenkama į memorialinę zoną, skirtą nužudytųjų žydų atminimui. Norime lankytojus paskatinti įsitraukti, ieškoti daugiau informacijos ekspozicijoje, todėl kuriame ir virtualų turinį.
Autentiška šeimos istorija pristatoma bent keturiomis kalbomis
Aptartas ekspozicijos dalis galima pažinti keliomis kalbomis – lietuvių, anglų ir lietuvių bei tarptautine gestų kalbomis. Dalis tekstų ekspozicijoje yra pateikiama raštu, šalia – QR kodai, juos nuskenavęs lankytojas gauna tris klausimus, pavyzdžiui, aptariama terminologija ar istoriniai faktai. Atsakymą lankytojas gali rasti ekspozicijoje. Tad programėlė yra priemonė, leidžianti atkreipti daugiau dėmesio į raštu pateikiamą informaciją. Kiti ekspozicijos segmentai ir šalia pateikiami QR kodai pristato įgarsintus žmonių liudijimus – jie verčiami į anglų ir gestų kalbas. Pavyzdžiui, pateikiame atkurtą vienos šeimos, gyvenusios Miunchene, Vokietijoje, istoriją, kuri atskleidžia tam tikrą tarpsnį nuo nacių atėjimo į valdžią 1933-aisiais iki pat šeimos narių mirties masinių žudynių lauke šalia IX forto. Šiuo atveju bendradarbiavome su VDU teatro aktoriais, kurie įkūnija tos šeimos narius ir gyvai pasakoja istoriją. Kitoje salėje rodomi autentiški vaizdo įrašai, kuriuose nufilmuoti žmonės, dalyvavę masinėse žudynėse prie IX forto, tai yra lietuviai, tarnavę apsaugos batalione, kuris kolaboravo ir įsitraukė į nacių vykdomas žudynes. Žudikų liudijimai pateikiami lietuvių kalba su subtitrais ir vertimu į lietuvių gestų kalbą. Medžiaga verčiama ir į anglų bei tarptautinę gestų kalbas.
Įgarsintas turinys ekspoziciją padeda pažinti akliesiems
Paskutinė ekspozicijos erdvė – memorialinė zona, kuri yra skirta užsienio žydams, nužudytiems prie IX forto. Čia, vienoje iš sienų, surašyti visi mums žinomi jų vardai. Manoma, jog viso nužudyta apie 10 tūkstančių užsienio žydų iš Berlyno, Frankfurto (Vokietijoje), Vroclavo (Lenkijoje), iš buvusios Čekoslovakijos teritorijos. Identifikuotų mirusiųjų yra žinoma kiek daugiau nei tūkstantis – turime jų vardus, pavardes, amžių, vietoves, iš kurių jie yra kilę. Ekspozicijos pagrindinis akcentas – autentiški daiktai, rasti masinių žudynių lauke. Pavyzdžiui, vaikiškas batukas, žaislinis kibiriukas, akiniai. Ką tai atskleidžia? Mirusiųjų amžiaus grupes: pradedant 2-ų metų amžiaus vaikais, baigiant senoliais. Matomi ir labai prabangūs daiktai: kvepalai, rūkymo reikmenys, tušinukai. Tai pasiturinčių, išsilavinusių žmonių daiktai. Bendradarbiavome su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos moksleiviais, jie įgarsino visas mums žinomas pavardes – teko daug laiko praleisti įrašų studijoje, tačiau dabar šie įrašai leidžiami ekspozicijoje. Žmonės, turintys regos sutrikimų, gali išgirsti minėtų nužudytųjų žydų pavardes, kurių negali perskaityti. Turime ir daugiau idėjų, kaip pritaikyti muziejų regos sutrikimą turintiems žmonėms. Tačiau dideliems projektams reikia daugybės resursų, jų, šiuo metu, mes neturime.
Svarbiausia – ryšys su lankytojais ir juos atstovaujančiomis organizacijomis
Ekspozicija kurta individualiam lankymui, papildomam programėlės. Muziejaus erdvės didelės, bendras turas su gidu truktų apie 3 valandas. Kartais, manyčiau, gyvas gidas ir jo pasakojimas galbūt labiau trukdytų, negu pagelbėtų, ypač mūsų aptartoje ekspozicijoje. Juolab jog muziejaus darbuotojai kol kas nėra apmokyti priimti kurčiųjų ar aklųjų grupes – tokie mokymai bus vykdomi tuomet, kai turėsime iki galo parengtą metodiką. Iki tol vykdome lankytojų apklausas, kviečiame pildyti anketas internetu, gyvai. Siekiame sukurti ryšį su lankytojais, bandome įtraukti žmones į pažintinius procesus, neišskirdami jokių grupių: nei žmonių su specialias poreikiais, nei kitų. Norėtume turėti parodinėms institucijoms paruoštą lankytojų su negalia aptarnavimo standartą, o kol jo nėra, siekiame glaudžiau bendradarbiauti su gestų kalbos vertėjų centru, kitomis organizacijomis.
IX forto muziejų galima aplankyti trečiadieniais – sekmadieniais nuo 10 iki 16 val.
Daugiau informacijos: http://www.9fortomuziejus.lt/
